Gegužės mėnesio Investuok žurnalo skyrelio „NORIU NAMO“ straipsnyje Lapino namų kvartalų vystytojas Juozas Lapienis atskleidžia:

– kodėl ir kada namų statybai taupyti medžiagų sąskaita neapsimoka;

– kokie sprendimai leidžia sutaupyti ir pastatyti itin kokybišką ir patogų namą už racionalią kainą.

Visas straipsnio tekstas žemiau:

 

 

Didumą biudžeto, kurį skiriate namo statybai, išleisite statybinėms ir apdailos medžiagoms. Tačiau populiariausios medžiagos, kurias jums rekomendavo draugai ar pažįstami, nebūtinai tinkamiausios. Pasirinkti bus paprasčiau, jei įvertinsite, kokią įtaką jos turės namo vertei ir gyvenimo jame kokybei.

 

Puikiai suprantu – jei jūsų biudžetas fiksuotas, kyla didelė pagunda rinktis pigesnes statybos ir apdailos medžiagas. Bet sutaupyti, kaip pasakojau anksčiau, galima kitais būdais, pavyzdžiui, pasirinkus ne dviaukštį, o vienaukštį racionaliai suplanuotą namą, kuriame nebus nenaudojamų erdvių, todėl patogiam gyvenimui pakaks keliolika kv. metrų mažesnio namo. Pinigus, kurių neišleisite nefunkcionaliam plotui, tikrai verta investuoti į kokybiškas statybines medžiagas, nes maždaug už tą pačią sumą pasistatysite namą, kuris bus ir ilgaamžis, ir komfortiškas.

 

 

Tikriausiai atkreipėte dėmesį, kad plytinių namų dabar jau beveik nestatoma. Silikatines plytas ar gelžbetonį pakeitė dujų silikato, keraminiai, akyto betono ar tuščiaviduriai blokeliai. Jie pigesni, tačiau sienos iš tokių blokelių kartais net ne mūrijamos, o tam tikru būdu klijuojamos ir ne tokios tvirtos. Sakysite, gal ir nereikia, kad namas stovėtų šimtmečius, o vienai dviem kartoms jo užteks? Tačiau sienos iš tokių „purių“ ar „tuščiavidurių“ blokelių nepasižymi labai gera garso izoliacija, o blokeliai patys iš dalies yra termoizoliacinė medžiaga, todėl neturi pakankamai šilumą ir vėsą akumuliuojančių savybių, tad karštą vasaros dieną tokiuose namuose be kondicionieriaus sunkiai ištversite, bet koks triukšmas iš lauko laisvai sklis į namo vidų, o iš jo – į lauką.

 

O štai pilnavidurės plytos, betonas – puikūs akumuliatoriai ir garso slopintuvai. Jei esate buvę tikrame plytiniame name, kuriame ir karščiausią vasaros dieną maloniai vėsu, nors patalpoje nėra jokių kondicionierių, jei viduje beveik nesigirdi triukšmo, nors už lango – nesibaigiantis automobilių srautas, žinote, apie ką aš kalbu. Yra sprendimų, kai perdangos specialiai įrengiamos iš betono, kad atliktų akumuliatoriaus funkciją – dėl sukauptos šilumos žiemą vos pravėrus duris temperatūra tokiame name nenukrinta keliais laipsniais, o vasarą rečiau reikia jungti kondicionierių, kurio pučiamas šaltas oras ne visuomet malonus ir, deja, neprideda sveikatos. Visa tai įvertinę, statydami „Lapino namus“ naudojame ekologiškus blokus, kurių viduje įterpta termoizoliacinės medžiagos, bet svarbiausia – juos gaminant viduje paliekama keliolikos centimetrų storio ertmė, kuri statant namo sienas užpildoma betonu, todėl sienų vidinė dalis tampa gelžbetoninė. Toks konstruktyvas yra labai tvirtas – prie tokios sienos bet ką galima drąsiai atremti, ant jos kabinti. Be to, tokios sienos pasižymi šilumą bei vėsą akumuliuojančiomis savybėmis ir ypač gerai sugeria garsus. Iš tokių medžiagų pastatytas namas itin sandarus – jau atliekant bandomuosius testus, dar galutinai nesureguliavus langų, mums pavyko pasiekti 0,54 norminę oro apykaitą (n50.N (1/h) esant 50 Pa slėgių skirtumui), nors A+ ir A++ energinės klasės pastatams keliamas reikalavimas pasiekti ne mažesnę kaip 0,6 oro apykaitos vertę. Tokiame name labai maži šilumos nuostoliai, patalpose nesikondensuoja drėgmė, o aukštas naudojamų medžiagų pH neleidžia formuotis pelėsiui. Todėl tokie blokai ir yra viena labiausiai vertinamų statybinių medžiagų. Taip, tai tikrai ne pigiausias pasirinkimas, bet tai kelia namo vertę, nes jis išliks būsimoms kartoms, ir užtikrina komfortišką, saugų ir ekonomišką gyvenimą.

 

 

Fasadas – namo veidas. Tačiau tikriausiai pastebėjote, kad vienas prieš 10–15 metų statytas namas ir šiandien atrodo puikiai, o kitas jau gerokai apšiuręs? Dažniausiai namo veidas per greitai pasensta dėl to, kad netinkamai pasirinktos medžiagos. Labiausiai paplitusi fasado apdailos medžiaga – tinkas. Dėl pigumo jį renkasi ir žmonės, kurie namą statosi patys, ir kai kurie plėtotojai. Bet pasirinkę tinkuotą fasadą vėliau nesistebėkite, kad jau po kelerių metų sienos keičia spalvą, prie jų labai kimba purvas, o dėl lietaus, vėjo, saulės, šalčio poveikio tinkas greit praras visą savo grožį ir namo veidas labai suprastės. Antras pigus pasirinkimas – dailylentės. Bet nepamirškime: pigios jos greičiausiai dėl to, kad neatsparios aplinkos poveikiui, nes mediena netinkamai apdorota. Jei mediena termiškai neapdorota, joje gali veistis kirvarpos, nuo dailylenčių gana greitai atšoka dažai, o jos pačios praranda formą ir išsikraipo.

 

Ar galima to išvengti? Be abejo. Būtent todėl „Lapino namų“ koncepcijos namų fasadams mes naudojame natūralaus akmens – skalūno plyteles arba deriname jas su pakankamai storomis iš termiškai apdorotos medienos pagamintomis aukštos kokybės dailylentėmis, kurių negraužia kirvarpos ir kurios gerokai atsparesnės aplinkos poveikiui. Be abejo, tai brangiau, bet toks namo fasadas ilgaamžis – jis kels daug mažiau rūpesčių ir net po 15 metų atrodys solidžiai, o tai teigiamai veiks namo vertę. Jei vis dar galvojate, kaip sutaupyti, prieš rinkdamiesi fasado apdailos medžiagas atsakykite sau į klausimą: sėdint jaukioje terasoje ar kieme jums maloniau bus žiūrėti į gražų savo ir kaimyniniame sklype stovinčio namo fasadą ar į apšiurusius namų veidus? Jau po kelerių metų tas apšiuręs veidas ims erzinti ir teks papildomai investuoti į savo namo fasado atnaujinimą, todėl 2–3 tūkst. eurų, kuriuos sutaupėte, labai greitai ištirps. O jei norite, kad vaizdo negadintų ir namas gretimame sklype, kaip jau minėjau, rinkdamiesi sklypą atkreipkite dėmesį, ar namus kvartale kiekvienas stato, kaip išmano, ar juos pagal bendrą koncepciją stato kvartalo plėtotojas.

 

 

Ypač didelis noras taupyti gali kilti renkantis vidaus apdailos medžiagas, kai namo statybai numatytas biudžetas jau senka. Vis dėlto nepatarčiau pertvaroms naudoti standartinės baltos gipso kartono plokštės; daug išmintingiau rinktis brangesnę, bet geromis garso izoliacijos savybėmis pasižyminčią plokštę. Pavyzdžiui, mes pertvaroms paprastai renkamės mėlyną gipso kartoną, kurį žmonės neretai vadina akustiniu gipsu. Jis brangesnis už standartinį, tačiau iš tokių plokščių sumontuotos pertvaros ne tik gerai sugeria garsą, bet ir yra gerokai tvirtesnės. Paprastas palyginimas: jei pertvaros sumontuotos iš standartinių gipskartonio plokščių, norėdami ant sienos pakabinti lentyną ar kitą kiek sunkesnį daiktą, gręždami skylę būtinai turėsite taikyti į profilį, o jei pertvaros sumontuotos iš masyvesnio, tvirtesnio mėlyno gipskartonio – drąsiai galite gręžti ir kabinti lentynas ten, kur jums reikia.

 

Taigi, populiariausios medžiagos, kurias rekomendavo jūsų pažįstami, nebūtinai yra pačios tinkamiausios, nes jos ne tik pigesnės, bet, tikėtina, pasižymi prastesnėmis eksploatacinėmis savybėmis. Geriausiu atveju sutaupysite iki 5–10 % viso namo statybai skirto biudžeto, bet kartu įsigysite ne vieną problemą. O jei susiklosčius tam tikroms aplinkybėms nuspręsite savo namą parduoti, keli tūkstančiai eurų, sutaupyti statybos metu, gali tapti net keliolikos tūkstančių nuostoliu, nes prastai atrodantis namas ir kainuoja pigiau. Kita vertus, keliasdešimt ar šimtu eurų už kvadratinį metrą didesnė namo kaina, įskaitant sklypo įsigijimą, namo statybą, išlaidas aplinkai, baldus ir visa kita, arba keliolika ar keliasdešimt eurų per mėnesį didesnė įmoka bankui, – labai nedidelė kaina už ilgaamžį, savo vertės ir prekinės išvaizdos neprarandantį namą, kurio fasado tikrai nereikės remontuoti ne vienus metus, ir už aukštesnę gyvenimo kokybę. Būtent todėl pagal mūsų koncepciją statomuose „Lapino namuose“ naudojamos šiek tiek brangesnės, bet kokybiškos medžiagos, nes taip užtikrinama, kad turėsite aukštos kokybės namus už vidutinę kainą. Drąsiai sakau – vidutinę, nes jei palygintume, kiek kainuoja kvadratinis metras name, kurio erdvės naudojamos funkcionaliai, ir kiek jis kainuotų iš pigesnių medžiagų pastatytame neracionaliai suplanuotame didesniame name, atmetus praktiškai nenaudojamą jo ploto dalį, gali paaiškėti, kad kaina bus tokia pati.