Namas su paslauga „Nuomokis ir pirk“ – išskirtinis Lapino namų pasiūlymas

Namas su paslauga „Nuomokis ir pirk“ – išskirtinis Lapino namų pasiūlymas

Kasdien besikeičiančios bankų paskolų taisyklės, Euribor kilimas sukelia klientams nežinomybę ir svarstymų „o gal namus pirkti vėliau“. Tačiau daugelis NT ekspertų kartoja, kad geriausias metas pirkti nekilnojamą turtą yra dabar. Neramių laikų akivaizdoje mes savo klientams suteikiame ramybę – jūs galite įsigyti naujus namus su pilna apdaila ir baldais, apsigyventi juose jau dabar, o banko paskolą susitvarkyti per artimiausius 5 metus.

Nuo šiol visus Lapino namus galima įsigyti su paslauga „Nuomikis ir pirk“. Nuomos kaina prasideda vos nuo 902€/mėn, o pradinis įnašas – 5% perkamo būsto sumos.

Išsirinkite savo namus ir gyvenkite jau dabar!

IŠSIRINKITE NAMUS

Share on facebook
Dalintis Facebook
Share on twitter
Dalintis Twitter
Share on linkedin
Dalintis LinkedIn

Parašykite mums

+370 655 38 881

Žalgirio g. 90, Vilnius

info@newreal.lt

2019 © Visos teisės saugomos

Asiūklės parkas. Naujas kvartalas – jau greitai!

Asiūklės parkas. Naujas kvartalas – jau greitai!

Jau šiemet planuojame pradėti statyti naują gyvenamųjų namų kvartalą Asiūklėje, Riešės sen. Tai išskirtinio gamtos grožio teritorija, kuri yra pasiekiama puikiais asfaltuotais keliais.

Beveik 20 ha gyvenvietė per 3-4 metus bus vystoma etapais taip, kad naujų namų statyba netrukdytų jau gyvenantiems. Tai bus gražus, jaukus, harmoningos architektūros premium lygio užmiesčio kvartalas, bet namai jame – už prieinamą kainą.

Gyvenvietėje bus suformuotos uždaros tik gyventojams skirtos laisvalaiko zonos, kuriose bus įrengta teniso, padelio, krepšinio ir tinklinio aikštelės, švarus vandens telkinys su paplūdimiu, bendruomenės susitikimų erdvė, vaikų žaidimų aikštelės ir kt.

Kvartale bus statomi naujai kuriami 4-6 kambarių “LUX” serijos 150-300 kvm. namai, kurių kiekvienam bus priskirti 7,5-16 arų žemės sklypai. Šiuo metu planuojame, kad namų kainos su sklypu, infrastruktūra ir pilna vidaus apdaila prasidės nuo kiek daugiau kaip 350 tūkst. EUR.

Numatoma statybų ir rezervacijų pradžia – 2023 metų antra pusė. 

SUŽINOKITE PIRMIEJI

Share on facebook
Dalintis Facebook
Share on twitter
Dalintis Twitter
Share on linkedin
Dalintis LinkedIn

Parašykite mums

+370 655 38 881

Žalgirio g. 90, Vilnius

info@newreal.lt

2019 © Visos teisės saugomos

Nuo šiol Lapino namai parduodami tik su pilna apdaila

Nuo šiol Lapino namai parduodami tik su pilna apdaila

Visi Lapino namų projektų namai – su pilna apdaila. Tai leidžia Jums išvengti įrengimo rūpesčių ir laiką skirti savo bei artimųjų poreikiams.

Pilnas vidaus įrengimas ir individualumas

Vidaus įrengimui naudojame šiuolaikiškus dizaino sprendimus ir tik labai kokybiškas patikimų gamintojų medžiagas. Yra galimybė rinktis iš plataus sprektro apdailos medžiagų, o jeigu neišsirinksite – ne bėda – sudarysime galimybę įrengti su jūsų pačių pasirinktomis medžiagomis.

Nepamirškite, kad pasirinkus namą su pilnu įrengimu:

  • nereikės pačiam ilgą laiką puse ar net visu etatu dirbti „darbų vadovu“ – savo laiką galėsite skirti savo pagrindinei veiklai ar šeimai;
  • tikėtina, kad į namą įsikelsite 6-12 mėn. ankščiau, nei pats organizuotumėte pilnos apdailos įrengimo darbus;
  • išvengsite patirties trūkumo sąlygoto išsipūtusio biudžeto;
  • nereikės pačiam rūpintis namo pridavimu. 

Daugiau apie Lapino namų projektus

Share on facebook
Dalintis Facebook
Share on twitter
Dalintis Twitter
Share on linkedin
Dalintis LinkedIn

Parašykite mums

+370 655 38 881

Žalgirio g. 90, Vilnius

info@newreal.lt

2019 © Visos teisės saugomos

Su valstybės subsidija – ir namas sostinės priemiesčiuose

Su valstybės subsidija – ir namas sostinės priemiesčiuose

Ar žinojote, jog jaunos šeimos norinčios įsikurti įvairiuose Lietuvos regionuose, tarp jų ir sostinės priemiesčiuose, gali pasinaudoti valstybės subsidiją pirmajam būstui įsigyti? 
Vasario mėnesio žurnalo Investuok žurnalo skyrelio „NORIU NAMO“ straipsnyje, Lapino namų kvartalų vystytojas Juozas Lapienis aptaria:
normatyvinės vertės kriterijus;
kaip ir kodėl šią paramą gali gauti net ne pirmą būstą perkantys žmonės;
kaip panaudoti subsidiją ir pradiniam įnašui;
– kodėl reikėtų nedelsti pateikti paramos užklausą.
 
Visas straipsnio tekstas žemiau:
 
SU VALSTYBĖS SUBSIDIJA – IR NAMAS SOSTINĖS PRIEMIESČIUOSE
 
Jaunos šeimos, apsisprendusios įsikurti įvairiuose Lietuvos regionuose, gali pasinaudoti valstybės parama pirmajam būstui įsigyti. Jos gali pirkti butą, gali statytis ar įsigyti jau pastatytą ir įrengtą individualų namą. Tačiau didieji miestai į sąrašą nepatenka. Ar dėl to Vilniuje dirbančios ir su sostine savo ateitį siejančios jaunos šeimos turėtų persikelti gyventi į kurį nors iš mažesniųjų Lietuvos miestų? Tikrai ne, nes įsigyti naują visiškai įrengtą namą pasinaudojant valstybės subsidija galima sostinės priemiesčiuose.
 
Jei atsiversite dokumentą „Nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės 2022 metams“, kurį, kaip ir kitus valstybės paramos besitikinčioms jaunoms šeimoms aktualius dokumentus, rasite Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainės skiltyje „Šeima ir vaikai“, skyrelyje „Finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms“, pamatysite, kad kai kurios teritorijos pažymėtos raudonai – ten parama šeimoms neteikiama.
 
Mat finansinė paskata jaunoms šeimoms suteikiama, kai būstas įsigyjamas tuose Lietuvos regionuose, kurie atitinka tam tikrus kriterijus pagal NT normatyvines vertes. Didžiausia būsto kv. metro normatyvinė vertė nustatoma ir skelbiama pagal kiekvienų metų sausio 1 d. esančias vidutines NT vertes Lietuvos miestuose, savivaldybių centruose ir kitose savivaldybių teritorijose. Didžiausia Nekilnojamojo turto registre nustatyta 2022 m. taikoma kv. metro normatyvinė vertė yra 1970 Eur, o valstybė subsidijuoja būstą tik tose teritorijose, kuriose kv. metro normatyvinė vertė yra bent 65 % mažesnė už nustatytą didžiausią normatyvinę kv. metro vertę visoje Lietuvoje. NT verčių sąraše pamatysite, kad daugelyje vietų ji gerokai mažesnė už normatyvinę. Butų mažesniuose miesteliuose ir net rajonų centruose vertė nedidelė dėl to, kad naujų daugiabučių ten nėra ar beveik nėra, o senieji gerokai nusidėvėję. Tačiau sąraše nerasite individualių namų verčių, nes norintiems gauti valstybės paramą individualiam gyvenamajam namui statytis ar įsigyti galioja tos pačios – būstų daugiabučiuose namuose – 1 kv. metro normatyvinės vertės.
 
Sužinoti, kuriose jus dominančio regiono vietose galima pretenduoti į paramą, galite iš interneto svetainėje Regia.lt skelbiamų žemėlapių. Kita vertus, net nežiūrėdami į juos galime teigti, kad visas Vilnius, kuriame vienas po kito kyla nauji daugiabučiai, patenka būtent į raudonąją zoną. Bet jaunai šeimai gyventi patrauklių vietų, kurios nepatenka į šią zoną ir kur į valstybės paramą pretenduoti galima, yra visai netoli sostinės, pavyzdžiui, Vilniaus rajone, išskyrus Nemenčinės miestą ir kai kuriuos kitus miestelius bei gyvenvietes, ar su sostine besiribojančiame Trakų rajone, išskyrus pačius Trakus ir Lentvarį.
 
Sostinės priemiesčių patrauklumą didina ne tik galimybė pasinaudoti valstybės parama, bet ir tai, kad čia galima įsikurti ne bute, o gerokai erdvesniame ir energiškai taupes niame už jį naujame individualiame name. Kainuos jis panašiai kaip butas ne pačioje geidžiamiausioje Vilniaus vietoje, o kiek didesnį atstumą nuo miesto centro su kaupu kompensuos ne tik erdvus namas, bet ir didelis savas kiemas bei kiti privalumai, kuriuos jau ne kartą aptarėme.
 
IŠ BUTO MIESTE Į NAMĄ PRIEMIESTYJE
 
Neseniai teko bendrauti su viena jauna šeima. Prieš pusantrų metų ji susilaukė antro vaikučio ir nedidelis, apie 40 kv. metrų, butas viename iš atokesnių Vilniaus miegamųjų rajonų, kuriame iki šiol gyveno, tapo per ankštas. Kadangi daug santaupų jie neturi, nusprendė pasinaudoti valstybės parama būstui įsigyti. Ir vyras, ir žmona dirba Vilniuje, darbu jie patenkinti ir neketina jo keisti, tačiau tik vienas iš jų gali dirbti nuotoliniu būdu, todėl persikelti į kitą Lietuvos vietą šeima neplanuoja. Iš pradžių būsto jie ieškojo patys, tačiau seni individualūs namai jų netenkino, o dauguma namų buvusiuose kolektyviniuose soduose – ne gyvenamosios paskirties, todėl jiems įsigyti subsidijos neteikiamos. Tad padėjau jiems surasti ir išsirinkti namą viename iš Vilniaus priemiesčiuose statomų naujų individualių namų kvartalų – teritorijoje, kur būsto kv. metro normatyvinė vertė neviršija minėtų kriterijų.
 
Nenustebkite. Nors tai ne pirmas šeimos būstas, jie gali gauti finansinę paramą būstui regionuose įsigyti, nes pretenduoti į valstybės subsidiją gali ir tos jaunos šeimos, kurios jau turi nuosavą būstą, bet jis yra nusidėvėjęs daugiau nei 60 % arba jo naudingas plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis nei 14 kv. m.
 
Kadangi šeima augina du vaikus, valstybės subsidija sieks 25 % būsto kredito sumos. Tačiau kredito suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkst. eurų. Atkreipkite dėmesį – nors naujas įrengtas namas kainuoja gerokai daugiau, nei numatyta kredito suma, pagal kurią apskaičiuojama subsidija, ji vis tiek bus skaičiuojama nuo 87 tūkst. eurų. Taigi, ši šeima gautų 21 750 eurų subsidiją. Kadangi jie nusprendė pirkti ne namą su daline apdaila, o jau baigtą statyti ir visiškai įrengtą namą iš plėtotojo, kuris pasirūpino ir statybos užbaigimo procedūromis, arba, kaip esame įpratę sakyti, jį pridavė, subsidija galės būti įskaityta kaip dalis pradinio įnašo, todėl savų lėšų pradiniam įnašui šeimai reikės mažiau.
 
O tai, kokio dydžio paskolą bankas ar kita kredito įstaiga suteiks, kaip ir kitais atvejais, priklauso nuo jūsų pajamų ir konkretaus banko taikomų kriterijų. Nors bendrieji vertinimo principai tie patys, skirtingų kredito įstaigų reikalavimai šiek tiek skiriasi, todėl labai atidžiai juos išstudijuokite.
 
PANAUDOKITE SUBSIDIJĄ PRADINIAM ĮNAŠUI
 
Ne kartą minėjau, kodėl geriau pirkti namą iš kvartalo plėtotojo, kuris įsipareigoja jį visiškai įrengti iki sudarant pirkimo–pardavimo sandorį. Visa tai dar svarbiau, kai įsigyjate namą su valstybės parama ir norite, kad subsidija būtų įskaityta kaip dalis pradinio įnašo. Mat, jei pasirinksite vienbutį namą, kurio baigtumas sudarant pirkimo–pardavimo sandorį bus mažesnis nei 100 %, subsidiją gausite, bet visą pradinį įnašą reikės sukaupti patiems, nes subsidija išmokama tik užbaigus namą. Tada bankas ją įskaitys, o jūsų skola bankui atitinkamai sumažės.
 
Jei nuspręsite įsigyti būstą dar tebestatomame dvibučiame name, rinkitės tokį namą, kurio baigtumas sudarant pirkimo–pardavimo sandorį bus 100 %. Pagrindiniai didieji bankai įžvelgia riziką, kad pirkėjas, nusipirkęs būstą dvibučiame name, gali nesugebėti laiku jo užbaigti ir įregistruoti 100 % baigtumo per numatytą laiką, todėl dvibučius dažniausiai finansuoja tik esant 100 % baigtumui. Paprastas pavyzdys: jūs jau įsirengėte arba įsigijote baigtą įrengti būstą, o kaimyninio būsto savininkas kurį laiką dar neplanuoja jo įrengti. Bet abu dvibučio namo būstai turi būti 100 % baigti ir įregistruojami NT registre vienu metu, todėl ir jūs negalėsite priduoti savo dalies. Jei taip atsitiks, jūs ne dėl savo kaltės neįvykdysite įsipareigojimų bankui.
 
Rizika, kad statybos nebus baigtos laiku, yra viena iš priežasčių, dėl kurių bankai ir kitos kreditus suteikiančios įstaigos daug griežčiau vertina prašančius paskolos ne tik nebaigtiems statyti ir neįregistruotiems dvibučiams, bet ir kitiems nebaigtiems būstams pirkti, o ypač tuos, kurie būstą įsigyja su valstybės subsidija. Tarkim, įžvelgę riziką, kad statybos nebus baigtos laiku, bankai gali prašyti didesnio pradinio įnašo, pavyzdžiui, 30 %. Tai gana svarus argumentas, skatinantis pirkti jau pastatytą ir įrengtą bei 100 % baigtą ir NT registre įregistruotą namą ar būstą dvibučiame name, o ne rizikuoti užbaigiant statybas pačiam. Ar jūs galite garantuoti, kad šiais laikais, kai statybinių medžiagų kainos auga neprognozuojamai, o jų tiekimo grandinės sutrūkinėjusios, baigsite statyti ir įrengti namą numatytu laiku? Aš nedrįsčiau.
 
Ypač noriu atkreipti dėmesį, kad sprendimas suteikti subsidiją gali būti priimtas ir pasirinkus konkretų tebestatomą namą, todėl galite ieškoti ir neužbaigto namo. Tačiau labai svarbu, kad iki to momento, kai jūs su pardavėju pasirašysite būsto pirkimo–pardavimo sutartį, jis būtų baigtas statyti ir įregistruotas 100 % baigtumas.
 
Ir dar vienas svarbus dalykas – nesusigundykite poilsiui skirtais vasarnamiais ar sodo namu. Nors antrinėje rinkoje pasitaiko apšiltintų ir pritaikytų nuolat gyventi namų, jų savininkai dažniausiai nepasirūpina pakeisti šių pastatų paskirties į gyvenamąją. Kadangi subsidija jaunoms šeimoms pirmam būstui įsigyti skiriama tik gyvenamosios paskirties būstui, jums tektų tartis su pardavėju, kad jis pirmiausia pakeistų parduodamo turto paskirtį. Jei ne, arba negausite subsidijos, arba ieškosite kito būsto.
 
DELSTI NEREIKĖTŲ
 
Taigi, įsigyti namą su valstybės parama sostinės priemiestyje tikrai įmanoma. Tačiau laukti galvojant, kad dar truputį pataupysiu, taip pat nereikėtų, nes šiais laikais kainos gali augti greičiau, nei jūs sutaupysite. Be to, patrauklių vietų netoli sostinės, kuriose besikuriantiems valstybė sutinka padėti, sparčiai mažėja. Pavyzdžiui, tokių zonų, kur subsidijos neteikiamos, Vilniaus rajono savivaldybėje 2021 m. buvo 10, o šiemet jau 19. Esu beveik tikras, kad kitais metais jų bus dar daugiau, nes vykstant naujoms statyboms vidutinė būsto kv. metro vertė, kuri nustatoma remiantis įvykusiais pirkimo–pardavimo sandoriais, pastebimai auga. Jei ji kurioje nors zonoje taps aukštesnė, nei numatyta riba valstybės paramai gauti, subsidijų ten nebeliks.
 
O jei trūksta pinigų pradiniam įnašui, rinkitės tokį namą, kurį plėtotojas jau pastatė ir įrengė ar stato ir įsipareigoja įrengti bei įre gistruoti 100% baigtumą. Mat, jei sudarant pirkimo–pardavimo sandorį vienbučio ar dvibučio namo baigtumas bus 100%, subsidiją bus galima įskaityti kaip dalį pradinio įnašo ir savų lėšų reikės gerokai mažiau.
Share on facebook
Dalintis Facebook
Share on twitter
Dalintis Twitter
Share on linkedin
Dalintis LinkedIn

Parašykite mums

+370 655 38 881

Žalgirio g. 90, Vilnius

info@newreal.lt

2019 © Visos teisės saugomos

Namas su daline apdaila pirkėjui sutaupyti nepadės

Namas su daline apdaila pirkėjui sutaupyti nepadės

Renkatės namą ir negalite apsispręsti – įsigyti namą su daline ar su pilna apdaila? 
Naujausio Investuok numerio skiltyje “Noriu namo” kvartalų „Lapino namai“ vystytojas Juozas Lapienis aptaria veiksnius ir rizikas, kurias reikia įvertinti prieš priimant sprendimą. 
 
Visas straipsnio tekstas žemiau:
 
NAMAS SU DALINE APDAILA PIRKĖJUI SUTAUPYTI NEPADĖS
 
Įsigyti būstą su daline apdaila ir jo įrengimu rūpintis pačiam ar tartis su plėtotoju, kad jis pasirūpintų ir vidaus apdaila, – tokias alternatyvas svarsto dažnas pirkėjas. Kartais sprendimą lemia galimybė pasiskolinti iš banko didesnę sumą, kurios pakaks būstui įrengti ir vėliau nereikės sukti galvos, iš kur gauti lėšų vidaus apdailai bei gaišti laiką ja rūpinantis. Kartais būna priešingai – renkamės būstą su daline apdaila, nes manome, kad patys įsirengsime jį pigiau.
 
Pastaruosius nuvilsiu – įsirengti namą ir butą ne tas pats, o sutaupyti greičiausiai nepavyks. Net jei manote, kad turite patirties, nes esate rūpinęsi buto remontu ar patys jį įsirengę, tai nepadės, nes namo įrengimas – tai daugybė darbų ir įrangos, kurių bute tiesiog nėra, o laikas, kurį sugaišite, irgi turi savo kainą. Todėl augant individualių gyvenamųjų namų populiarumui Lietuvoje žmonės vis mieliau renkasi kitose šalyse įprastą variantą – įrengtą namą su visa apdaila. Daugėja ir plėtotojų, siūlančių įsigyti būtent tokius namus.
 
NAMO ĮRENGIMAS – NE LENGVAS PASIVAIKŠČIOJIMAS
 
Patyrę specialistai teigia, kad, palyginti su butu, namo su daline apdaila įrengimas yra daug sudėtingesnis projektas. Reikės ne tik grindis pakloti, lubas įrengti ir sienas nudažyti ar duris įstatyti – šie darbai bute ir name tokie patys, tik name ploto daugiau. Dar reikės pasirūpinti daugybe kitų dalykų, dėl kurių įsirengiant butą apskritai nereikia sukti galvos. Pavyzdžiui, daugiabutyje įrengta centralizuota šildymo sistema, įrengta vėdinimo sistema, todėl belieka tik prisijungti. O name reikės patiems įsirengti katilinę ir sumontuoti šildymo bei vėdinimo sistemas. Pridėkime saulės elektrinės, terasos, tvoros įrengimą, kitus lauko darbus – ir darbų, kurių bute tiesiog nebūna, bet kuriuos reikės atlikti įsirengiant namą, sąrašas susidarys netrumpas. Pasirūpinti medžiagomis reikės ir įsirengiant butą, ir namą, tačiau namui jų reikia įvairesnių, todėl ir tiekimo sutrikimai turės daugiau įtakos.
 
Žmonės, nusprendę patys rūpintis savo namo įrengimu ir vidaus apdaila, nemažai rūpesčių turi ir dėl meistrų. Vienas dalykas – geri meistrai turi darbo keliems mėnesiams į priekį, todėl jų teks laukti. Kitas dalykas – jų reikės skirtingų, nes apdailininkai paprastai neatlieka specializuotų darbų – neįrengia šildymo ir vėdinimo sistemų. Be to, apdailininkai irgi specializuojasi – plyteles klos vieni, elektros darbus atliks kiti, santechniką montuos treti, sienas dažys ketvirti meistrai, grindis klos penkti, duris statys šešti, santechniką montuos septinti, palanges aštunti, o įvairius smulkius darbus atliks dar kiti. Kadangi darbai turi būti atliekami tam tikra eilės tvarka, o neretai ir labai panašiu metu, jums teks derinti skirtingų meistrų darbo grafikus, o tai, patikėkite, nelengva užduotis. Pavyzdžiui, prieš montuojant šilumos siurblį, rekuperatorių turi būti atlikta katilinės vidaus apdaila, nes vėliau po šilumos siurbliu plytelių nepakiši.
 
Didžiausia bėda, kad meistrai labai dažnai užtrunka kitame objekte ir vėluoja pradėti bei užbaigti darbus pas jus. Savaime suprantama, jei vėluoja vienas, kitas negali pradėti dirbti iš anksto numatytu laiku, todėl imasi kokio nors kito objekto. Kadangi meistrų bus daug, numatyto grafiko laikytis nepavyks – subyrės visa darbų grandinė, o tada derėtis dėl terminų su paskesnius darbus atliekančiais meistrais reikės iš naujo. Kadangi jie tikrai planuoja savo darbus keliems mėnesiams į priekį, teks arba tuos mėnesius laukti, arba tiesiog ieškoti kitų meistrų. Ir tokių situacijų įsirengiant namą bus ne viena ir ne dvi.
 
Grafikus sugriauti gali ir medžiagų tiekimo sutrikimai, kurių šiuo metu būna gana dažnai, todėl koreguoti juos teks ne kartą, o namo įrengimas užtruks gerokai ilgiau, nei įsivaizdavote net blogiausiu atveju. Dėl to įsirengti namų per planuotus 3–6 mėnesius dažniausiai nepavyksta – viskas gali užtrukti ir metus, ir dvejus. Ir tai tikrai nebus lengvas pasivaikščiojimas – namui įrengti reikės skirti daug dėmesio, laiko ir energijos. O per tą laiką toliau brangs medžiagos, augs meistrų darbo įkainiai…
 
Jei vis dėlto norite rūpintis namo įrengimu patys, samdykite įmonę – rangovą, kuris atliks visus darbus nuo A iki Z. Tačiau tokių įmonių, kurios imtųsi įrengti ir šildymo bei vėdinimo sistemas, ir sienas nudažytų, grindis sudėtų, terasas įrengtų ir tvoras pastatytų, yra nedaug, todėl labai tikėtina, kad vis tiek jums pačiam teks dirbti projektų vadovu ir derinti skirtingų darbų atlikimo grafikus. Ir tik nusprendę pirkti įrengtą namą iš plėtotojo viso to išvengsite.
 
PLĖTOTOJAS ĮRENGS GREIČIAU
 
Vienas iš svarbiausių plėtotojo privalumų – greitis. Net jei samdysite rangovą, kuris viskuo rūpinsis, jis ateis tik tada, kai name bus baigta dalinė apdaila ir jis bus perduotas pirkėjui. Ir tik tada rangovas pradės skaičiuoti, kokių medžiagų reikia užsakyti. Kol medžiagos bus pristatytos, praeis kelios savaitės, o kartais gali tekti laukti ir ilgiau. Bet dirbti jis greičiausiai pradės tik po kelių mėnesių, nes patikimi rangovai darbų turi pusmečiui į priekį ir kažin, ar jam pavyks įsprausti jūsų užsakymą tarp jų. O plėtotojas grindų dangą, apdailos plyteles ir visas kitas medžiagas gali užsakyti dar dengdamas stogą. Plėtotojas sutaupo laiko ir dėl to, kad dalį vidaus apdailos darbų gali atlikti tuo pačiu metu, kai atliekami fasado, aplinkos tvarkymo ar kiti darbai. Be to, jei jis stato ir įrengia ne vieną namą, jis turi nuolatinius partnerius – rangovus, kurie atlieka įvairius vidaus įrengimo ir apdailos darbus. Beje, patyrę rangovai teikia pirmenybę stambiems užsakovams, kurie gali pasiūlyti jiems nuolatinį didelės apimties darbą. Net kai dėl darbų eiliškumo viename name apdailininkai dirbti negali, jie pereina į kitą to paties plėtotojo namą, o vėliau grįžta į pirmąjį. Dėl to plėtotojams lengviau nei jums prisikviesti kvalifikuotus specialistus ir nereikia laukti, kol jie baigs darbus kažkur kitur. Todėl namo vidaus apdailą jie įrengs gerokai greičiau, nei tai padarytų pats savininkas, – kartais tam pakaks 1–2 mėnesių.
 
Neneigsiu, ir plėtotojams šiais laikais ne visada pavyksta atlikti visus darbus iki numatyto termino, bet dėl jau minėtų priežasčių jie vis tiek užtrunka gerokai mažiau, nei užtruktumėte namo įrengimu besirūpindami patys.
 
ĮSIRENGTI NAMĄ – DAR NE VISKAS
 
Pagaliau visi darbai baigti. Arba, techniškai kalbant, namo baigtumas 100 %. Atrodo, beliko atsivežti baldus ir galėsite švęsti įkurtuves. Bet liko dar vienas darbas – tam, kad namu galėtumėte pradėti naudotis, reikia gauti statybos užbaigimo aktą arba deklaraciją ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Arba, kaip įprasta sakyti, reikia priduoti namą. Jei vidaus apdaila rūpinasi plėtotojas, jis gali pasirūpinti ir tuo, bet jei namo įrengimu rūpinotės patys, ir šį darbą teks atlikti patiems. Tai nėra paprasta, tad testus ir bandymus, kuriuos reikės atlikti, kokius dokumentus turėsite pateikti komisijai, aptarsime ateityje. Beje, bankai, kurie suteikė paskolą, reikalauja, kad per jų nustatytą laikotarpį – paprastai per metus po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo – namas būtų baigtas ir įregistruotas 100 % baigtumas. Vadinasi, per tiek laiko privalote jį įrengti ir gauti statybos užbaigimo aktą.
 
INDIVIDUALŪS SPRENDIMAI IRGI ĮMANOMI
 
Neretai būsimieji naujakuriai nusprendžia patys rūpintis vidaus apdaila galvodami, jog plėtotojas ją įrengs pagal vieną šabloną. Bet tai netiesa. Patyręs plėtotojas parinks kokybišką įrangą bei medžiagas ir atliks visus darbus, o apdailos medžiagas pasirinksite iš kelių jo pasiūlytų variantų. Patirtis rodo, kad dauguma naujakurių iš 2–3 pasiūlytų vidaus apdailos variantų be vargo išsirenka labiausiai patinkantį. Jei plėtotojas kvartale jau yra įrengęs panašių namų, galima pasižiūrėti, kaip jo siūlomi sprendimai atrodo realiai. Tada pasirinkti namo apdailą daug lengviau. O kai kurie plėtotojai už papildomą administravimo mokestį sutinka atsižvelgti į pirkėjo pageidavimus ir apdailai naudoti jo paties pasirinktas medžiagas.
 
Manau, kad apsisprendus pirkti namą su visa apdaila apsimoka su plėtotoju tartis, kad jis įrengtų ir terasą, tvorą, vartus, o gal net sumontuotų laistymo sistemą ir pasėtų kieme veją. Tada jums beliktų pasirūpinti kambarių ir vonios baldais, virtuvės baldais ir į juos montuojama įranga, išsirinkti ir sumontuoti šviestuvus, kiemo baldus ir pan.
 
SKAIČIUOKITE DAR KARTĄ
 
Jei svarstote, ar apsimoka rūpintis namo įrengimu ir vidaus apdaila pačiam, tikriausiai jau pasidomėjote medžiagų kainomis, įvairių darbų įkainiais, ir preliminariai suskaičiavote, kiek tai kainuotų. Bet dabar skaičiuokite dar kartą arba padauginkite planuojamas išlaidas iš dviejų. Kodėl? Dėl to, kad, tarkim, standartinis plytelių klijavimo įkainis už kv. metrą nėra tikroji šių darbų kaina – meistras papildomai įvertins, kiek kainuos jų suleidimas kampuose, hidroizoliacija po plytelėmis ir kampuose, tarpelių tarp plytelių glaistymas. Atskirus įkainius turi ir, pavyzdžiui, grindjuosčių klijavimas vonioje, visų siūlių apdorojimas silikonu, o prie dušo ar unitazo praustuvo montavimo kainos reikės pridėti rėmo montavimo kainą, gipso kartono darbus, įvairių kitų sutvirtinimo elementų montavimo kainą ir t. t. Todėl darbai, kurie, jūsų preliminariu skaičiavimu iš akies, turėtų kainuoti, tarkim, apie 500 eurų, gali kainuoti visą tūkstantį ar daugiau.
 
Taigi, jei norite bent apytiksliai suskaičiuoti, kiek iš tiesų kainuos įsirengti namą, įtraukite tuos darbus, apie kuriuos anksčiau gal net nepagalvojote, ir dar pridėkite tam tikrą sumą tikėtinam pabrangimui. Jo išvengti nepavyks, nes neturėdami patirties visko iš anksto neįsigysite, o kuo ilgiau viskas užsitęs, tuo brangesnės gali būti medžiagos, kurių prireiks, tarkim, įpusėjus darbus. Įvertinkite ir savo sugaištą laiką – per jį neuždirbtus pinigus bei praleistas galimybes, valandas, kai, užuot bendravę su šeima, rūpinotės namo įrengimu. Esu įsitikinęs, kad, viską sudėjus, suma, kurios už visišką namo įrengimą prašo plėtotojas ir kuri iš pradžių jums pasirodė didoka, tikrai nebus didesnė, nei tikroji kaina, kurią sumokėtumėte įsirengdami namą patys. Dažniausiai ji bus kur kas mažesnė. Taigi, pirkdami iš plėtotojo namą su visa apdaila už sutartyje užfiksuotą galutinę kainą, ne tik išvengsite papildomų rūpesčių, bet ir neviršysite numatyto biudžeto. Be to, jei, pavyzdžiui, būstą nuomojatės, net sutaupysite, nes įsikelsite į savo namą 8–10 mėnesių anksčiau, nei įsikeltumėte į jį įsirengdami patys.
Share on facebook
Dalintis Facebook
Share on twitter
Dalintis Twitter
Share on linkedin
Dalintis LinkedIn

Parašykite mums

+370 655 38 881

Žalgirio g. 90, Vilnius

info@newreal.lt

2019 © Visos teisės saugomos

Naujas namas – energiškai taupus

Naujas namas – energiškai taupus

Kai šildymo kainos tiesiog sprogdina gyventojų pinigines, išryškėja dar vienas modernaus namo privalumas prieš butą – tai energinis efektyvumas. Šis privalumas dabar tampa akivaizdus labiau nei bet kada.  Kai trijų kambarių buto gyventojai moka už šildymą 150-200 EUR ir daugiau per vieną mėnesį, kai kurių naujų ir modernių trijų ar keturių kambarių namų gyventojai tokias sumas išleidžia per visus metus. Ir tokie gali būti ne tik šildymo kaštai, bet visi bendri namo metiniai energijos kaštai. 
 
Apie tai ir dar daugiau skaitykite paskutiniame 2021 metų Investuok žurnalo skyrelio „Noriu namo“ Lapino namų kvartalų vystytojo Juozo Lapienio straipsnyje.
 
Visas straipsnio tekstas žemiau:
 
NAUJAS NAMAS – ENERGIŠKAI TAUPUS
 
Individualių gyvenamųjų namų populiarumas ir toliau auga sparčiau nei butų. Tačiau tai lemia ne tik noras gyventi erdviau ir patogiau bei turėti savo kiemą. Tad šį kartą aptarkime, kokios dar priežastys pastaruoju metu skatina įsigyjančius būstą rinktis ne butą, o namą, ir kokios ekonominės naudos iš to turėsime ateityje.
 
Praėjusį mėnesį NT sandorius fiksuojantis Registrų centras (RC) pranešė, kad artėjame prie rekordo – tikėtina, kad šiemet namų, butų, žemės sklypų ir kitų NT objektų sandorių skaičius viršys 2019 m., dar iki pandemijos, fiksuotą sandorių skaičių. Per 10 šių metų mėnesių šalyje įsigyta 13,4 tūkst. individualių gyvenamųjų namų – 29 % daugiau nei pernai sausį–spalį (10,4 tūkst. sandorių) ir 34 % daugiau nei 2019 m. (10 tūkst. sandorių). Augantį namų populiarumą patvirtina ir neseniai paskelbti banko „Swedbank“ inicijuotos apklausos duomenys: nors daugiausia paskolų suteikiama butams įsigyti, apie trečdalis paskolų per 9 šių metų mėnesius suteikta perkantiems ar besistatantiems individualius namus, o ypač pastebimai ši būsto finansavimo sandorių dalis padidėjo Vilniuje.
 
DAUGIAU ERDVĖS UŽ TĄ PAČIĄ KAINĄ
 
Pastaruoju metu vis daugiau šeimų ieško didesnio būsto – vieni dėl to, kad ir toliau dirba iš namų, kiti todėl, kad pagausėjo šeima, treti tiesiog suprato, jog namai gerokai daugiau nei vieta, kur sugrįžti išsimiegoti. Tačiau kaina – arba tai, kokio dydžio būstą galima įsigyti už tam tikrą sumą, – daugeliui buvo, yra ir bus vienas iš svarbiausių kriterijų. Sparčiai augant būsto kainoms ji tapo dar svarbesnė. Augančios kainos tapo dar viena priežastimi rinktis ne butą, o namą, nes namų kainos kilo gerokai nuosaikiau už butų kainas.
 
Palyginkime. Kokį butą Vilniuje galima įsigyti už 150 tūkst. eurų? Viename populiariausių skelbimų portalų lapkričio viduryje atokiau nuo miesto centro – Pilaitėje už tokią sumą buvo siūloma pirkti 52 kv. m butą 2018 m. statytame name. Maždaug tiek pat šiame rajone kainavo 2 kmb. 51 kv. m butas šiemet pastatytame name. Ir labai greitai jie buvo „rezervuoti“. Panašių pavyzdžių rastume ir daugiau, nes butų paklausa pastaruoju metu gerokai didesnė už pasiūlą. Tačiau šių butų tikrai nepavadinsi erdviais – palyginti su jais, nedidelis 70 kv. m ploto individualus namas sostinės priemiestyje, kuris su visa apdaila taip pat kainuoja apie 150 tūkst. eurų, gerokai erdvesnis.
 
Erdvus 76 kv. m 3 kmb. butas, kurį tame pačiame rajone pastatys kitais metais ir kurį šiuo metu galima rezervuoti, kainuos 170 tūkst. eurų. Bet jis su daline apdaila, tad jį įsirengti kainuos dar mažiausiai 35–45 tūkst. eurų. Už tokią sumą (205–215 tūkst. eurų) Vilniaus priemiestyje galima įsigyti erdvų 90–100 kv. m funkcionaliai suplanuotą ir visiškai įrengtą individualų 4 kamb. namą kvartale su išplėtota inžinerine infrastruktūra. Kadangi už tą pačią sumą galima įsigyti ne tik didesnį būstą, bet ir sklypą – didelį nuo savą kiemą, kurio neatstos balkonas, neturėtume stebėtis, kad daugėja žmonių, įsigyjančių individualų namą priemiestyje. Tiesiog tai apsimoka, nes už tą pačią kainą pirkėjas mėgausis kur kas geresne gyvenimo kokybe.
 
NAMAS ENERGIŠKAI TAUPESNIS
 
Pasirinkusieji namą laimi dukart: jie gyvens ne tik erdviau, bet ir pigiau. Dabar iš esmės visi individualūs namai statomi ne žemesnės nei A+ energinės klasės, o ant jų stogų iš karto gali būti įrengiami saulės elektrinės moduliai. Tai žalia ir itin pigi energija – elektra kainuos vos kelis centus už kWh, iš esmės teks mokėti tik pasaugojimo mokestį. Tad, jei per metus apšvietimui ir kitoms reikmėms, įskaitant šildymą, kondicionavimą ir karšto vandens paruošimą, sunaudosite 5–7 tūkst. kWh elektros, per metus visa tai jums kainuos 200–300 eurų, t. y. tiek, koks bus pasaugojimo mokestis.
 
Kiek elektra per metus kainuos gyvenantiems bute? Tai priklauso ir nuo gyvenimo būdo, ir nuo naudojamų prietaisų, tačiau norėdami palyginti energijos sąnaudas individualiame name ir bute turime lyginti ne vien sąskaitas už elektrą, bet ir šildymą. Pavyzdžiui, minėtas daugiabutis, kuris Pilaitėje bus baigtas statyti kitąmet, bus šildomas dujomis. Jų ir kito šilumai gaminti naudojamo kuro kainos pastaruoju metu taip šoktelėjo, kad valdžia buvo priversta svarstyti, kaip padėti gyventojams, kad sąskaitos už šildymą šią žiemą nekirstų jiems taip skaudžiai. Be to, jau ir patys gavote naujas sąskaitas – palyginti su praėjusių metų spalio mėnesiu, jos kai kuriems vilniečiams išaugo dvigubai ar dar labiau. Pavyzdžiui, 10 metų senumo name 52 kv. m bute gyvenančiai šeimai pateikta sąskaita už šildymą ir karštą vandenį siekė kone 26 eurus, nors šildymas įjungtas tik spalio 7 d., o 63 kv. m buto gyventojų gauta sąskaita – net 55 eurai. Pridėkime sąskaitą už elektrą, dujas, jei naudojate dujinę viryklę, ir per mėnesį susidarys nemenka suma. Kokia ji bus per metus ir kiek kartų ji bus didesnė už sumą, kurią sumoka individualaus namo gyventojai, galite apskaičiuoti patys, tačiau ir taip akivaizdu, kad gyvenimas erdviame name energijos prasme kainuos gerokai pigiau nei bute.
 
ATSTUMAS LEMIA VIS MAŽIAU
 
Suprantu tuos, kurie nori gyventi centre ar arti jo esančiuose rajonuose, kur viskas ranka pasiekiama arba galima nuvažiuoti dviračiu, paspirtuku ar viešuoju transportu, nes namai jiems tik vieta išsimiegoti: jie renkasi nedidelį būstą, nes toks jų gyvenimo būdas. Bet tie, kurie ieško didesnio būsto, žino, kad dirbdami nuotoliniu ar pusiau nuotoliniu būdu namie praleis gerokai daugiau laiko, todėl jiems ir reikia daugiau erdvės. Dėl to jie ir renkasi tarp atokesniame miesto rajone esančio buto ir namo miesto pakraštyje ar priemiestyje, kur turės dar ir didelį savo kiemą su erdvia terasa, kur bus netoli ir iki upės, ežero ar miško. Ir jų tikrai neturėtų bauginti keli papildomi kilometrai, nes kasdien į darbą važinėti nebe reikės. O jei ir reikės, tai kainuos vis mažiau, nes automobiliai tampa ekonomiškesni. Be to, prieš 3–4 metus elektromobilis buvo prabangos prekė, o pastaruoju metu nenaują elektromobilį įpirkti gali vis daugiau šeimų. O šiuolaikiniai įkraunami hibridiniai automobiliai naudodami elektrą standartiškai nuvažiuoja 50–60 km – daugiau nei pakankamai, kad iš namo priemiestyje nuvyktum į darbą, po jo užsuktum į vieną kitą vietą mieste ir grįžtum namo nenaudodamas vidaus degimo variklio. Jo prireiks tik ilgesnėms kelionėms.
 
Jei turite nuosavą namą su saulės jėgaine, itin pigia jos pagaminta elektra, kitaip sakant, beveik nemokamai įkrausite ir savo elektromobilį ar įkraunamą hibridą. Vadinasi, kai persėsite iš įprasto automobilio į gerokai ekonomiškesnį elektromobilį, kiek didesnis atstumas nuo centro iki namų priemiestyje taps beveik nereikšmingas ir finansiniu aspektu – ir dėl to, kad pats elektromobilis yra ekonomiškesnis, ir dėl to, kad jam įkrauti naudosite itin pigią elektrą. Tokios galimybės – įkrauti elektromobilį pigia nuosavoje saulės jėgainėje pagaminta elektra – dauguma gyvenančiųjų daugiabučiuose turbūt dar ilgai neturės. O dar vienas privalumas – važiuodami elektromobiliu ar įkraunamu hibridu mieste išvengsite spūsčių, nes galėsite važiuoti A juosta. Tai itin aktualu besibaiminantiems galimų kamščių.
 
RINKITĖS ATSAKINGAI
 
Viską sudėjus akivaizdu, kad ekonomiškai labiau apsimoka už maždaug tą pačią kainą įsigyti ne butą, o gerokai erdvesnį ir patogesnį bei energiškai efektyvų namą, kuris pats pagamins energiją ne tik šildymui ir kasdienėms šeimos reikmėms, bet ir jūsų transporto priemonėms. Vis dėlto pastaruoju metu, kai statybinių medžiagų kainos neprognozuojamos ir išlieka nestabilios, o infliacija auga, patarčiau ne statytis pačiam, o pirkti jau pastatytą namą. Tokio namo kaina yra galutinė ir aiški. Jei nuspręsite įsigyti tebestatomą namą, rinkitės tokį plėtotoją, kuris įsipareigos jį užbaigti per tam tikrą laiką, o į preliminarią sutartį įtrauks fiksuotą galutinę namo kainą. Ir jei įmanoma, tarkitės, kad plėtotojas atliktų visą apdailą – kaip jau pasakojau, tai padės suvaldyti būsto įsigijimui ir jo įrengimui skirtą biudžetą.
Share on facebook
Dalintis Facebook
Share on twitter
Dalintis Twitter
Share on linkedin
Dalintis LinkedIn

Parašykite mums

+370 655 38 881

Žalgirio g. 90, Vilnius

info@newreal.lt

2019 © Visos teisės saugomos

Kodėl didėja individualių namų patrauklumas?

Kodėl didėja individualių namų patrauklumas?

Rugsėjo mėnesio Investuok žurnalo skyrelio „NORIU NAMO“ straipsnio tema – KAS DIDINA INDIVIDUALIŲ NAMŲ PATRAUKLUMĄ? 
 
Lapino namų koncepcijos autorius Juozas Lapienis straipsnyje apžvelgia:
– kodėl bent jau kol kas pirkėjui namo kainos ir vertės santykis vis dar gerokai palankesnis negu buto ir kiek dar laiko taip bus;
– kokie didžiausi namo privalumai prieš butą ir sodybą;
– su kokiomis rizikomis šiandien susiduria planuojantys statytis namą patys.
 
Visas straipsnio tekstas žemiau:
 
KODĖL DIDĖJA INDIVIDUALIŲ NAMŲ PATRAUKLUMAS?
 
Paprastai vasarą būstų pirkėjų aktyvumas šiek tiek sumenksta. Bet tik ne šiemet. O pagal metinio augimo tempus individualių namų pirkėjai akivaizdžiai lenkia butų pirkėjus. Kas lemia, kad net augant kainoms labiau apsimoka rinktis ne butą, o namą?
 
Natūralu, kad šiemet būsto pirkimo–pardavimo sandorių sudaroma daugiau negu pernai, tačiau, nepaisant sparčiai augančių kainų, šie metai aktyvesni ir už 2019-uosius, kurie buvo vadinami rekordiniais, o gyvenamųjų namų sandorių daugėja sparčiau nei butų. Tai rodo Registrų centro (RC) rugpjūtį paskelbti 2021 m. septynių mėnesių rezultatai.
 
NAMŲ PERKAMA VIS DAUGIAU
 
RC duomenimis, per septynis šių metų mėnesius butų parduota 23 tūkst. – 35 % daugiau nei pernai per tą patį laiką, bet tik apie 14,5 % daugiau nei 2019 m. sausį–liepą, o šių metų liepa birželį lenkia tik 2 %. O individua lių gyvenamųjų namų per šių metų sausį–liepą Lietuvoje nupirkta daugiau nei 9,1 tūkst. – 42 % daugiau nei 2020 m. (per 6,4 tūkst.) ir 40 % daugiau nei 2019 m. sausį–liepą (6,5tūkst.). Vien per šių metų liepą įregistruota daugiau nei 1,6 tūkst. namų pirkimo–pardavimo sandorių – 20 % daugiau nei 2020 m. liepą ir 9 % daugiau nei per šių metų birželį. Žinoma, nemažai individualių namų pastatoma ir įsigyjama mažesniuose Lietuvos miestuose, tačiau jų dalis sparčiai didėja ir sostinėje bei aplink Vilnių. Pavyzdžiui, 2019 m. liepą čia buvo nupirkti 138 namai, pernai liepą 174, o šiemet 215.
 
Kaina daugeliui buvo, yra ir bus vienas iš svarbiausių kriterijų. Arba tai, kokio dydžio būstą galima įsigyti už tam tikrą sumą, nes pasėdėję karantine ar toliau dirbdami iš namų vis daugiau žmonių ėmė dairytis didesnio ploto būsto. Be abejo, individualūs namai pastaruoju metu taip pat brangsta. Tačiau, tarkime, Švedijoje namai brangsta sparčiau nei butai, o pas mus pastaruosius 10 metų namų kainos kilo gerokai nuosaikiau už kaip ant mielių augusias ir tebeaugančias butų kainas. Pavyzdžiui, Statistikos departamento duomenimis, 2021 m. I ketv. naujos statybos butų kainos daugiabučiuose buvo 3,7 % didesnės nei 2020 m. IV ketv., o vienbučiai ir dvibučiai namai pabrango 2,9 %, nors medžiagų ir darbo jėgos kaina visiems vystytojams auga vienodai.
 
Būtent dėl to, kad individualių namų kainos visą laiką kilo gerokai nuosaikiau, skirtumas tarp namo kainos ir jo vertės, palyginti su butu, yra daug palankesnis pirkėjui. Kitaip sakant, žmogus, kuris įsigyja namą, gauna daug didesnės santykinės vertės turtą, negu gautų, jei už tokią pačią sumą įsigytų butą. Todėl vis daugiau žmonių apsisprendžia įsigyti didesnio ploto būstą atokiau nuo centro ar priemiestyje ir maždaug už buto kainą perka erdvų, funkcionaliai suplanuotą ir jų poreikius atitinkantį namą. Ar taip bus visada? Nedrįstu teigti, bet manau, kad didėjanti namų paklausa ilgainiui išaugins ir jų kainas. Bet kol kas pirkėjui namo kainos ir vertės santykis vis dar gerokai palankesnis negu buto. Ir tai – dar viena priežastis rinktis būtent namą.
 
NORIME GYVENTI ERDVIAI
 
Namo patrauklumą labiausiai didina tai, kad jis suteikia aukštesnę gyvenimo kokybę. Taip, galbūt gyvensite keliais ar keliolika kilometrų toliau nuo centro, bet už 2–3 kmb. buto kainą įsigiję 100–150 kv. m racionaliai suplanuotą namą turėsite pakankamai erdvės ne tik miegamiesiems, svetainei, bet ir darbo zonai įsirengti. Be to, turėsite ir didelį kiemą, kurio neatstos balkonas ar nedidelis žemės sklypelis prie kotedžo. 8–9 arų sklype užteks vietos ne tik hamakui ar badmintoną pažaisti. Pagaliau galėsite įsigyti ir šunį, apie kurį svajojote gyvendami bute: viešose erdvėse paleisti šunį nuo pavadėlio ir leisti jam laisvai bėgioti ir žaisti draudžiama, o erdviame savo kieme jūs drąsiai galėsite tai padaryti ir žaisti su savo augintiniu, pavyzdžiui, eiti su juo gaudynių. O nusprendę pavakaroti su šeima kieme netrukdysite kaimynams, ir jie jums taip pat netrukdys. Tik, žinoma, reikėtų rinktis namą tokiame kvartale, kurio plėtoto jai pasirūpino inžinerine infrastruktūra ir komunikacijomis. Atkreipkite dėmesį ir į gretimus sklypus. Jei nenorite metų metais gyventi kaimyno „statybų aikštelėje“, rinkitės kvartalus, kur maždaug vienu metu plėtotojas stato bendro architektūrinio stiliaus namus, iš kurių tereikės išsirinkti jums labiausiai tinkantį.
 
Ir dar. Gyvendamas bute, gali įsigyti vasarnamį arba sodybą, bet tada penktadienį po darbo skubėsi namo, pakuosiesi daiktus ir važiuosi į ją. Kol nuvažiavę įsikursite, žiūrėk, vakaras jau pavirs į naktį. O sekmadienį greičiau siai nuo pat ryto jausite įtampą, nes netrukus vėl teks pakuotis daiktus ir grįžti namo. Vėl mažiausiai pusę sekmadienio prarasite, o jei tai populiari kryptis, dar ir spūstyse pastovėsite. Jei sodybą nuomositės, greičiausiai išsikraustyti teks iki vidurdienio, todėl net sekmadienio pusryčiai bus greiti, o sugadinta visa diena. O jei gyveni name, tiesiog grįžti penktadienį po darbo namo, išeini į terasą ir jau pavakary prasideda savaitgalis, kuris truks iki vėlyvo sekmadienio vakaro. Nei tau kur nors važiuoti, nei nervintis, ar ko nors nepamiršai…
 
STATYTI PATIEMS NEAPSIMOKA
 
Jau esu minėjęs, kad posakio, jog kiekvienas lietuvis privalo pasistatyti namą, nereikia suprasti pažodžiui. Anksčiau gal ir būtų pavykę sutaupyti kelis tūkstančius, bet ne dabar, kai vis dar sutrikusios tiekimo grandinės, statybinių medžiagų kainos neprognozuojamos, statybininkų darbo užmokestis kyla, o jie užversti darbais ir, kol jūs lauksite kokių nors medžiagų, jie išeis į kitą objektą. Kokią įtaką tai gali turėti jūsų biudžetui, išsamiai aptarėme žurnalo „Investuok“ liepos mėnesio numeryje, todėl šį kartą tepridursiu: anksčiau savo namo statyboje būtų tekę „įsidarbinti“ 0,5 etato, o dabar teks dirbti visu etatu. Ar galite skirti tiek laiko? Tikrai ne!
 
Nepatarčiau ir atidėti svajonės įsigyti namą, juo labiau kad Vakarų šalių ekspertai vis garsiau kalba, jog ateityje įpirkti būstą ar pasistatyti namą daugumai žmonių bus tik sunkiau. Kita vertus, net jei jums tai ne bus problema, sklypai individualių namų statybai dažniausiai būna naujai formuojamuose sklypų kvartaluose, o tai reiškia, kad didėja ir tikimybė, jog erzinančios ir daugybę nepatogumų jums keliančios statybos kaimyniniuose sklypuose tikriausiai užtruks 5, 10 ar daugiau metų.
Share on facebook
Dalintis Facebook
Share on twitter
Dalintis Twitter
Share on linkedin
Dalintis LinkedIn

Parašykite mums

+370 655 38 881

Žalgirio g. 90, Vilnius

info@newreal.lt

2019 © Visos teisės saugomos

Kaip suvaldyti rizikas ir įsigyti namą, augant statybinių medžiagų kainoms

Kaip suvaldyti rizikas ir įsigyti namą, augant statybinių medžiagų kainoms

Paskutiniame vasariniame Investuok žurnalo rubrikos „NORIU NAMO“ straipsnyje Lapino namų kvartalų vystytojas Juozas Lapienis dalinasi mintimis kaip SUVALDYTI RIZIKAS ir įsigyti namą, AUGANT statybinių medžiagų KAINOMS. 
 
Straipsnyje aptariama:
– kaip siekdami suvaldyti rizikas elgiasi vystytojai ir ką tai reiškia pirkėjams;
– ar verta pas vystytoją užsakyti pilną apdailą;
– ko tikėtis ateityje.
 
Visas straipsnio tekstas žemiau:
 
KAIP SUVALDYTI RIZKAS IR ĮSIGYTI NAMĄ, AUGANT STATYBINIŲ MEDŽIAGŲ KAINOMS
 
Gerokai šoktelėjusios žaliavų bei statybinių medžiagų kainos kelia galvos skausmą ir NT plėtotojams, ir gyventojams, svajojantiems apie nuosavą būstą. Ne vieną jos paskatino susimąstyti, ar numatytos sumos pakaks namui pasistatyti arba įsigyti, o gal geriau palaukti ramesnių laikų. Tačiau jei apsisprendėte, kad norite gyventi name, atidėlioti neverta. Reikia tik suvaldyti rizikas, kad augančios statybinių medžiagų kainos iki debesų neišpūstų ir namo kainos.
Daug svarbiausių statybinių medžiagų nuo šių metų pradžios pabrango mažiausiai trečdaliu, o kai kurios – net kelis kartus. Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas jau prieš gerą mėnesį suskaičiavo, kad plienas pabrango 110 %, plastikas – dvigubai, elektros instaliacinės medžiagos – daugiau kaip 40 %. 30– 40 % pabrango armatūra, karkasai, metalinės konstrukcijos, gerokai ūgtelėjo medienos, betono, kitų statybos komponentų kainos. Statybinių medžiagų kainas išaugino ir toliau augina tai, kad per pandemiją buvo sustabdyta dalis gamyklų, todėl sumažėjo pasiūla ir sutrūkinėjo tiekimo grandinės, o jų poreikis visame pasaulyje labai išaugo.
 
KAIP ELGSIS PLĖTOTOJAI
 
Medžiagos paprastai sudaro 50–70 % statinio galutinės kainos, todėl, joms brangstant, kyla ir būsto kainos. Prognozuoti, kada tas augimas sustos ar bent sulėtės, tolygu bandyti atspėti, koks Lietuvoje bus oras, pavyzdžiui, kitą ketvirtadienį po pietų.
 
Ir vis dėlto suvaldyti rizikas, kurios kyla formuojantis statybinių medžiagų deficitui ir augant jų kainoms, įmanoma. Pavyzdžiui, plėtotojas gali šiandien užsisakyti medžiagų, kurių reikės po pusmečio, ir už jas sumokėti šios dienos kainomis bei užsitikrinti, kad nereikės laukti, kai jų prireiks. Tačiau tam reikia turėti nemažą sumą laisvų apyvartinių lėšų, kurios statybos laikui įšaldomos. Kitaip, prireikus kokių nors medžiagų, jis gali pasiūlyti tiekėjui didesnę kainą negu konkurentas ir perpirkti jo užsakytas medžiagas, arba tiesiog pirkti jas, kai prireiks, t. y. tokia kaina, kokia tuo metu bus rinkoje. Visi šie sprendimai kainuoja ir didina statomo namo savikainą bei kainą, už kurią plėtotojas jį parduos būsimam naujakuriui. Yra keli būdai, kaip plėtotojai gali suvaldyti išaugusius kaštus, o nuo jų priklauso, kokia bus galutinė jūsų namo kaina ir kaip pasielgti jums, kad nesusprogdintumėte savo biudžeto.
 
Pirmas variantas – plėtotojas įvertina, kiek jam kainuos užsakyti ir įsigyti medžiagas iš anksto ir kiek kainuos lėšas įšaldyti, arba kiek gali tekti mokėti už medžiagas, kai jų prireiks, ir atitinkamai padidina parduodamo namo kainą. Sutartyje su pirkėju jis fiksuoja galutinę tiek jau statomo namo, tiek namo, kuris dar tik bus pradėtas statyti, kainą. Kitaip sakant, jei statant medžiagų kainos pakils daugiau, nei jis prognozavo, visa rizika atitenka plėtotojui. Tokį rizikos suvaldymo būdą pasirinkusio plėtotojo namai bus šiek tiek brangesni, tačiau pirkėjas bus ramus, kad sutarta suma nebus viršyta.
 
Antras variantas – plėtotojas į sutartį įrašo punktą, kad medžiagų kainų augimui pasiekus tam tikrą ribą, pavyzdžiui, padidėjus 10 ar 20 %, galutinė namo kaina bus perskaičiuota. Taip jis perkelia riziką pirkėjui, ir beveik galiu garatuoti, kad galutinė namo kaina išaugs. Nenustebčiau, jei kai kurie plėtotojai siekdami pritraukti pirkėjų sąmoningai siūlytų jiems patrauklią kainą, iš karto planuodami pasinaudoti sutartyje įrašyta galimybe ją padidinti.
Trečias variantas, kurį gali rinktis plėtotojas, yra tiesiog neparduoti statomo namo. Kai jis bus baigtas, bus aišku, kiek kainavo medžiagos ir darbas. Tačiau galutinei kainai įtakos turės ir rinkos dalyvių gebėjimas mokėti – kuo aukštesnis bus potencialių pirkėjų mokumo lygis, tuo daugiau iš pirkėjo paprašys ir jis.
 
RAMESNI LAIKAI GREITAI GALI NEATEITI
 
Be abejo, sutrūkinėjusios tiekimo grandinės anksčiau ar vėliau bus atkurtos ir tikėtina, kad statybinės medžiagos nustos brangti. Bet tam prireiks šiek tiek laiko. Tačiau statybos kaštus didina ir jau kurį laiką augantis statybininkų darbo užmokestis. Darbuotojų statybų sektoriuje trūksta ir negalima atmesti, kad darbdaviai privalės kelti jų atlyginimus net labiau, negu kyla kitų sektorių darbuotojų algos, o tai toliau išaugins statybos kaštus. Ir net jei statybinės medžiagos po kurio laiko šiek tiek atpigtų, abejoju, ar tai kompensuotų statybininkų algų augimą. Todėl jei jūsų biudžetas fiksuotas ir manote, kad jo daugmaž turėtų užtekti, nepatarčiau atidėti svajonės įsigyti namą tam laikui, kai „viskas susikratys“. Net atvirkščiai: jei jau apsisprendėte, reikia veikti dabar, nes lūkestis, kad bendri statybos kaštai sumažės, veikiausiai nepasiteisins, o jei infliacija ims augti sparčiau, svajonė gali gerokai nutolti, juo labiau kad jau dabar nemažai Vakarų šalių ekspertų kalba, jog įpirkti būstą daugumai eilinių žmonių bus vis sunkiau.
 
Tačiau labai atidžiai skaitykite sutartis ir rinkitės tą plėtotoją, kuris siūlo pastatyti namą už fiksuotą galutinę kainą, net jei ji šiek tiek didesnė negu kaina, kurią siūlo plėtotojas, kuris į sutartį įrašo sąlygą, kad susiklosčius tam tikroms aplinkybėms galutinė namo kaina bus perskaičiuojama. Mat pirmu atveju plėtotojas pats prisiima riziką, kuri kiltų, jei kainos išaugs labiau, negu jis numatė, o jūs būsite tikri, kad jūsų biudžetas neišaugs iki debesų. Antru atveju jūs iki paskutinės akimirkos nežinosite, kokia bus galutinė statomo namo kaina, ir beveik galiu garantuoti, kad dabartinėmis aplinkybėmis ji tikrai keisis ne jūsų naudai. Iš principo nepatarčiau tartis su plėtotoju, siūlančiu mažesnę kainą, bet ketinančiu ją koreguoti. Trečiu atveju, kai plėtotojas pastato namą ir tik tada siūlo jį pirkėjams, jis taip pat perkelia riziką jums, bet jūs rizikuojate tik tuo, kad galite namo neįpirkti, nes jūsų biudžetas bus per mažas. Taigi, bent artimiausiu metu patarčiau rinktis arba pastatytą namą, kurio kaina jau aiški, arba statomą – jei plėtotojas pasirašant sutartį fiksuoja galutinę jo pardavimo kainą.
 
Beje, skaičiuodami namų, kuriuos statome ir parduodame „Lapino namų“ kvartaluose, galutinę kainą, mes atsižvelgiame į tai, kiek kainavo, tarkim, pamatai tuo metu, kai jie buvo klojami, todėl jau baigiamas statyti namas šiandien gali būti šiek tiek pigesnis už tik pradedamą statyti namą, nors įprastomis sąlygomis būna atvirkščiai. Manau, yra ir daugiau plėtotojų, kurie galutinę namo kainą skaičiuoja atsižvelgdami į tai, kiek kainavo vienos ar kitos statybinės medžiagos tuo metu, kai buvo įsigytos, todėl nenustebkite, jei galutinę pardavimo kainą fiksuojantis plėtotojas skirtingo baigtumo namus įkainos skirtingai.
 
BIUDŽETUI SAUGIAUSIA – NAMAS SU VISA APDAILA
 
Pastaruoju metu žmonės vis mieliau perka būstą su visa apdaila, o dabartinėje situacijoje tai padės namų pirkėjams suvaldyti ir jiems įrengti skirtą biudžetą. Nors meistrų, kurie dirba su verslo liudijimais, įkainiai mažesni negu meistrų, sudariusių sutartis su įmone, jie taip pat auga, o jūs, užuot sutaupę, galite išleisti daugiau. Ir štai dėl ko. Tarkim, namą su daline apdaila plėtotojas įsipareigojo pastatyti ir jums parduoti spalį. Tik tada jūs galite samdyti meistrus ir pirkti apdailos medžiagas. Praeis šiek tiek laiko, kol jūsų susirasti meistrai baigs darbus kitame objekte ir ateis pas jus. Be to, prireiks laiko, kol įsigysite medžiagas, o jų kainos per tuos kelis mėnesius, kol namas buvo statomas, taip pat jau bus ūgtelėjusios. Taigi, šiandieniniai jūsų skaičiavimai, kiek kainuos meistrų darbas ir apdailos medžiagos, rudeniui įpusėjus neatitiks tikrovės. Be to, viską įvertinus įsirengti namą jums užtruks 6–9 mėnesius. O namą statantis plėtotojas viską padarys per porą mėnesių, nes dalį vidaus apdailos darbų jis gali atlikti tuo pačiu metu, kai atliekami lauko, pavyzdžiui, fasado darbai. Be to, jei sutarsite pirkti namą su visa apdaila, plėtotojas iš karto gali užsakyti reikiamas medžiagas dabartinėmis kainomis ir išvengti tolesnio jų brangimo bei tiekimo sutrikimų. Taigi, pasirinkę pėtotoją, kuris ne tik pastatys namą, bet ir pasirūpins vidaus apdaila už fiksuotą galutinę kainą, jūs ne tik neviršysite numatyto biudžeto ir išvengsite papildomų rūpesčių, bet ir įsikelsite į jį pusmečiu anksčiau, o gal ir dar greičiau.
 
Jei pasirinktumėte namą su visa apdaila, jame jau būtų įrengta katilinė ir visa šildymo bei vėsinimo sistema, nutiesti elektros laidai. Plėtotojas paklotų grindis, nudažytų sienas, sumontuotų santechnikos įrangą – visa tai pasirinktumėte iš kelių jo pasiūlytų variantų. Patirtis rodo, kad jei plėtotojas parenka kokybiškas medžiagas ir pasiūlo bent 2–3 variantus, dauguma būsimų naujakurių be vargo išsirenka labiausiai patinkantį. Manau, apsimoka su plėtotoju tartis, kad jis įrengtų ir terasą, o gal net sumontuotų laistymo sistemą ir pasėtų kieme veją. Tada jums patiems beliktų pasirūpinti tik tuo, kas labai individualu: kambarių ir vonios baldais, virtuvės baldais ir į juos montuojama įranga, išsirinkti ir sumontuoti šviestuvus, kiemo baldus ir pan.
 
Nedrįsčiau prognozuoti, kiek bendrą jūsų namo statybos biudžetą galėtų padidinti sutartyje numatyta galimybė perskaičiuoti galutinę kainą, kiek ji išaugtų dėl kylančių apdailos medžiagų ir meistrų įkainių, nes po mėnesio kainos jau gali būti kitokios, tačiau, atsižvelgiant į tai, kaip augo medžiagų kainos šių metų pavasarį, galima daryti prielaidą, kad galutinė suma nesunkiai gali išaugti 20–30 %, o gal ir daugiau. Todėl šiuo metu geriausias pasirinkimas – rinktis plėtotoją, kuris namą pastatys už sutartyje užfiksuotą kainą, net jei ji šiek tiek didesnė, negu siūlo plėtotojai, į sutartį įtraukiantys punktą apie kainų korekciją, arba jau baigtą statyti namą. O dar geriau, jei plėtotojas pasirūpins ir vidaus apdaila, nes tada jūsų biudžetas neišsipūs.
Share on facebook
Dalintis Facebook
Share on twitter
Dalintis Twitter
Share on linkedin
Dalintis LinkedIn

Parašykite mums

+370 655 38 881

Žalgirio g. 90, Vilnius

info@newreal.lt

2019 © Visos teisės saugomos

Kokybiškos medžiagos, arba kada taupyti neapsimoka

Kokybiškos medžiagos, arba kada taupyti neapsimoka

Statant namą visi visuomet stengiasi sutaupyti. Tačiau norint pastatyti namą, kuriame bus gera gyventi ir kuris turės aukštą išliekamąją vertę, nerekomenduojama taupyti medžiagų sąskaita. 
 
Gegužės mėnesio Investuok žurnalo skyrelio „NORIU NAMO“ straipsnyje Lapino namų kvartalų vystytojas Juozas Lapienis atskleidžia:
– kodėl ir kada namų statybai taupyti medžiagų sąskaita neapsimoka;
– kokie sprendimai leidžia sutaupyti ir pastatyti itin kokybišką ir patogų namą už racionalią kainą.
Visas straipsnio tekstas žemiau:
 
KOKYBIŠKOS MEDŽIAGOS, ARBA KADA TAUPYTI NEAPSIMOKA
 
Didumą biudžeto, kurį skiriate namo statybai, išleisite statybinėms ir apdailos medžiagoms. Tačiau populiariausios medžiagos, kurias jums rekomendavo draugai ar pažįstami, nebūtinai tinkamiausios. Pasirinkti bus paprasčiau, jei įvertinsite, kokią įtaką jos turės namo vertei ir gyvenimo jame kokybei.
 
Puikiai suprantu – jei jūsų biudžetas fiksuotas, kyla didelė pagunda rinktis pigesnes statybos ir apdailos medžiagas. Bet sutaupyti, kaip pasakojau anksčiau, galima kitais būdais, pavyzdžiui, pasirinkus ne dviaukštį, o vienaukštį racionaliai suplanuotą namą, kuriame nebus nenaudojamų erdvių, todėl patogiam gyvenimui pakaks keliolika kv. metrų mažesnio namo. Pinigus, kurių neišleisite nefunkcionaliam plotui, tikrai verta investuoti į kokybiškas statybines medžiagas, nes maždaug už tą pačią sumą pasistatysite namą, kuris bus ir ilgaamžis, ir komfortiškas.
 
MŪRAS MŪRUI NELYGUS
 
Tikriausiai atkreipėte dėmesį, kad plytinių namų dabar jau beveik nestatoma. Silikatines plytas ar gelžbetonį pakeitė dujų silikato, keraminiai, akyto betono ar tuščiaviduriai blokeliai. Jie pigesni, tačiau sienos iš tokių blokelių kartais net ne mūrijamos, o tam tikru būdu klijuojamos ir ne tokios tvirtos. Sakysite, gal ir nereikia, kad namas stovėtų šimtmečius, o vienai dviem kartoms jo užteks? Tačiau sienos iš tokių „purių“ ar „tuščiavidurių“ blokelių nepasižymi labai gera garso izoliacija, o blokeliai patys iš dalies yra termoizoliacinė medžiaga, todėl neturi pakankamai šilumą ir vėsą akumuliuojančių savybių, tad karštą vasaros dieną tokiuose namuose be kondicionieriaus sunkiai ištversite, bet koks triukšmas iš lauko laisvai sklis į namo vidų, o iš jo – į lauką.
 
O štai pilnavidurės plytos, betonas – puikūs akumuliatoriai ir garso slopintuvai. Jei esate buvę tikrame plytiniame name, kuriame ir karščiausią vasaros dieną maloniai vėsu, nors patalpoje nėra jokių kondicionierių, jei viduje beveik nesigirdi triukšmo, nors už lango – nesibaigiantis automobilių srautas, žinote, apie ką aš kalbu. Yra sprendimų, kai perdangos specialiai įrengiamos iš betono, kad atliktų akumuliatoriaus funkciją – dėl sukauptos šilumos žiemą vos pravėrus duris temperatūra tokiame name nenukrinta keliais laipsniais, o vasarą rečiau reikia jungti kondicionierių, kurio pučiamas šaltas oras ne visuomet malonus ir, deja, neprideda sveikatos. Visa tai įvertinę, statydami „Lapino namus“ naudojame ekologiškus blokus, kurių viduje įterpta termoizoliacinės medžiagos, bet svarbiausia – juos gaminant viduje paliekama keliolikos centimetrų storio ertmė, kuri statant namo sienas užpildoma betonu, todėl sienų vidinė dalis tampa gelžbetoninė. Toks konstruktyvas yra labai tvirtas – prie tokios sienos bet ką galima drąsiai atremti, ant jos kabinti. Be to, tokios sienos pasižymi šilumą bei vėsą akumuliuojančiomis savybėmis ir ypač gerai sugeria garsus. Iš tokių medžiagų pastatytas namas itin sandarus – jau atliekant bandomuosius testus, dar galutinai nesureguliavus langų, mums pavyko pasiekti 0,54 norminę oro apykaitą (n50.N (1/h) esant 50 Pa slėgių skirtumui), nors A+ ir A++ energinės klasės pastatams keliamas reikalavimas pasiekti ne mažesnę kaip 0,6 oro apykaitos vertę. Tokiame name labai maži šilumos nuostoliai, patalpose nesikondensuoja drėgmė, o aukštas naudojamų medžiagų pH neleidžia formuotis pelėsiui. Todėl tokie blokai ir yra viena labiausiai vertinamų statybinių medžiagų. Taip, tai tikrai ne pigiausias pasirinkimas, bet tai kelia namo vertę, nes jis išliks būsimoms kartoms, ir užtikrina komfortišką, saugų ir ekonomišką gyvenimą.
 
TINKAS IR PAPRASTOS DAILYLENTĖS: PIGU, BET NEPRAKTIŠKA
 
Fasadas – namo veidas. Tačiau tikriausiai pastebėjote, kad vienas prieš 10–15 metų statytas namas ir šiandien atrodo puikiai, o kitas jau gerokai apšiuręs? Dažniausiai namo veidas per greitai pasensta dėl to, kad netinkamai pasirinktos medžiagos. Labiausiai paplitusi fasado apdailos medžiaga – tinkas. Dėl pigumo jį renkasi ir žmonės, kurie namą statosi patys, ir kai kurie plėtotojai. Bet pasirinkę tinkuotą fasadą vėliau nesistebėkite, kad jau po kelerių metų sienos keičia spalvą, prie jų labai kimba purvas, o dėl lietaus, vėjo, saulės, šalčio poveikio tinkas greit praras visą savo grožį ir namo veidas labai suprastės. Antras pigus pasirinkimas – dailylentės. Bet nepamirškime: pigios jos greičiausiai dėl to, kad neatsparios aplinkos poveikiui, nes mediena netinkamai apdorota. Jei mediena termiškai neapdorota, joje gali veistis kirvarpos, nuo dailylenčių gana greitai atšoka dažai, o jos pačios praranda formą ir išsikraipo.
 
Ar galima to išvengti? Be abejo. Būtent todėl „Lapino namų“ koncepcijos namų fasadams mes naudojame natūralaus akmens – skalūno plyteles arba deriname jas su pakankamai storomis iš termiškai apdorotos medienos pagamintomis aukštos kokybės dailylentėmis, kurių negraužia kirvarpos ir kurios gerokai atsparesnės aplinkos poveikiui. Be abejo, tai brangiau, bet toks namo fasadas ilgaamžis – jis kels daug mažiau rūpesčių ir net po 15 metų atrodys solidžiai, o tai teigiamai veiks namo vertę. Jei vis dar galvojate, kaip sutaupyti, prieš rinkdamiesi fasado apdailos medžiagas atsakykite sau į klausimą: sėdint jaukioje terasoje ar kieme jums maloniau bus žiūrėti į gražų savo ir kaimyniniame sklype stovinčio namo fasadą ar į apšiurusius namų veidus? Jau po kelerių metų tas apšiuręs veidas ims erzinti ir teks papildomai investuoti į savo namo fasado atnaujinimą, todėl 2–3 tūkst. eurų, kuriuos sutaupėte, labai greitai ištirps. O jei norite, kad vaizdo negadintų ir namas gretimame sklype, kaip jau minėjau, rinkdamiesi sklypą atkreipkite dėmesį, ar namus kvartale kiekvienas stato, kaip išmano, ar juos pagal bendrą koncepciją stato kvartalo plėtotojas.
 
KOKYBIŠKAS – NEBŪTINAI BRANGESNIS
 
Ypač didelis noras taupyti gali kilti renkantis vidaus apdailos medžiagas, kai namo statybai numatytas biudžetas jau senka. Vis dėlto nepatarčiau pertvaroms naudoti standartinės baltos gipso kartono plokštės; daug išmintingiau rinktis brangesnę, bet geromis garso izoliacijos savybėmis pasižyminčią plokštę. Pavyzdžiui, mes pertvaroms paprastai renkamės mėlyną gipso kartoną, kurį žmonės neretai vadina akustiniu gipsu. Jis brangesnis už standartinį, tačiau iš tokių plokščių sumontuotos pertvaros ne tik gerai sugeria garsą, bet ir yra gerokai tvirtesnės. Paprastas palyginimas: jei pertvaros sumontuotos iš standartinių gipskartonio plokščių, norėdami ant sienos pakabinti lentyną ar kitą kiek sunkesnį daiktą, gręždami skylę būtinai turėsite taikyti į profilį, o jei pertvaros sumontuotos iš masyvesnio, tvirtesnio mėlyno gipskartonio – drąsiai galite gręžti ir kabinti lentynas ten, kur jums reikia.
 
Taigi, populiariausios medžiagos, kurias rekomendavo jūsų pažįstami, nebūtinai yra pačios tinkamiausios, nes jos ne tik pigesnės, bet, tikėtina, pasižymi prastesnėmis eksploatacinėmis savybėmis. Geriausiu atveju sutaupysite iki 5–10 % viso namo statybai skirto biudžeto, bet kartu įsigysite ne vieną problemą. O jei susiklosčius tam tikroms aplinkybėms nuspręsite savo namą parduoti, keli tūkstančiai eurų, sutaupyti statybos metu, gali tapti net keliolikos tūkstančių nuostoliu, nes prastai atrodantis namas ir kainuoja pigiau. Kita vertus, keliasdešimt ar šimtu eurų už kvadratinį metrą didesnė namo kaina, įskaitant sklypo įsigijimą, namo statybą, išlaidas aplinkai, baldus ir visa kita, arba keliolika ar keliasdešimt eurų per mėnesį didesnė įmoka bankui, – labai nedidelė kaina už ilgaamžį, savo vertės ir prekinės išvaizdos neprarandantį namą, kurio fasado tikrai nereikės remontuoti ne vienus metus, ir už aukštesnę gyvenimo kokybę. Būtent todėl pagal mūsų koncepciją statomuose „Lapino namuose“ naudojamos šiek tiek brangesnės, bet kokybiškos medžiagos, nes taip užtikrinama, kad turėsite aukštos kokybės namus už vidutinę kainą. Drąsiai sakau – vidutinę, nes jei palygintume, kiek kainuoja kvadratinis metras name, kurio erdvės naudojamos funkcionaliai, ir kiek jis kainuotų iš pigesnių medžiagų pastatytame neracionaliai suplanuotame didesniame name, atmetus praktiškai nenaudojamą jo ploto dalį, gali paaiškėti, kad kaina bus tokia pati.
Share on facebook
Dalintis Facebook
Share on twitter
Dalintis Twitter
Share on linkedin
Dalintis LinkedIn

Parašykite mums

+370 655 38 881

Žalgirio g. 90, Vilnius

info@newreal.lt

2019 © Visos teisės saugomos

Renkatės būstą? Rinkitės ne trūkumus, o privalumus

Renkatės būstą? Rinkitės ne trūkumus, o privalumus

NAMAS, BUTAS ar KOTEDŽAS? 
 
Balandžio mėnesio Investuok žurnalo skyrelio „NORIU NAMO“ straipsnyje „NewReal“ įmonių grupės vadovas ir Lapino namų koncepcijos autorius Juozas Lapienis svarsto kiekvienos iš šių alternatyvų privalumus ir trūkumus. 
 
Visas straipsnio tekstas žemiau:
 
RENKATĖS BŪSTĄ? RINKITĖS NE TRŪKUMUS, O PRIVALUMUS
 
Mėnesių menesiais besitęsiantis karantinas daugelį paskatino iš naujo apsvarstyti, kokiame būste norėtų gyventi. Ir ne vienam kyla dilema: įsigyti butą, kotedžą ar namą? Apsispręsti bus lengviau, jei tinkamai įvertinsite kiekvieno iš jų privalumus ir trūkumus.
 
Iš namų dirbame, namie mokosi mūsų vaikai, namie sportuojame ir pramogaujame. Viso to mums teko išmokti, kai būstas staiga tapo vieta, kurioje praleidžiame didžiąją dalį laiko. Bet vieniems prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių buvo tikras iššūkis, o kitiems sekėsi gana neblogai. Ir jokios paslapties čia nėra – tiesiog šeimai, auginančiai vieną ar du vaikus, ir gyvenančiai 50–70 kv. m bute, daug sunkiau jame rasti vietos papildomam darbo stalui pastatyti negu tokiai pačiai šeimai, gyvenančiai maždaug 100–150 kv. m individualiame name, kuriame yra vietos ne tik darbo ir mokymosi zonai, bet ir treniruokliui. O svarbiausia – kitaip negu daugiabučio laiptinėje ar išėjus pasivaikščioti pėsčiųjų taku, nuosavą namą supančiame dideliame kieme net per patį griežčiausią karantiną galėjote vaikščioti be kaukės.
 
MOKOMĖS GYVENTI KAIP VAKARŲ EUROPOJE
 
Jei pamenate, gyvenamųjų namų paklausa didėjo dar iki pandemijos: turtėjant visuomenei augo ir kokybiško būsto poreikis, nes žmonės vis daugiau lėšų galėjo skirti būstui, suteikiančiam geresnę gyvenimo kokybę. Įtakos tam turėjo ir gana daug, palyginti su atlyginimu, atpigę privataus transporto kaštai – per keliolika pastarųjų metų dėl augančio darbo užmokesčio ir vis ekonomiškesnių transporto priemonėse diegiamų technologijų jie sumažėjo kelis kartus.
Pridėkime sparčiai plėtojamą kelių infrastruktūrą – naujus aplinkkelius, kuriais automobiliu miesto centrą iš priemiesčio galima pasiekti per keliolika minučių, – ir pamatysime, kad mes jau turime visas galimybes europėti, tai yra gyventi taip, kaip gyvena žmonės Vakarų Europoje, kur didmiesčius supa priemiesčiai ir nedideli miesteliai, kuriuose pastatytuose nuosavuose namuose gyventi daug patogiau.
 
Tokio gyvenimo privalumus ypač išryškino dėl pandemijos ir karantino staiga pasikeitęs mūsų gyvenimas, todėl bent jau manęs nestebina, kad vis daugiau naują būstą besirenkančių žmonių pirmenybę teikia namui. Pavyzdžių ilgai ieškoti nereikia – antai per šį sausį–vasarį, Registrų centro duomenimis, Lietuvoje įregistruota 14 % mažiau butų pardavimų sandorių nei per pirmuosius du 2020 m. mėnesius, o individualių gyvenamųjų namų per tą patį laikotarpį šiemet parduota net 5 % daugiau nei pernai.
 
DAUGIAU KAIMYNŲ – DAUGIAU PROBLEMŲ
 
Įprasta manyti, kad butą renkasi tie, kurie nori gyventi arčiau miesto centro, nes tada pėsčiomis gali nueiti į darbą, parduotuvę, sporto klubą, kavinę ar vaistinę, greta – sutvarkytos viešosios erdvės, o vaikai gali lankyti netoli esančius darželius ir mokyklas. Taip, bet su sąlyga, kad butą įsigysite ne atokiame kvartale miesto pakraštyje, o centrinėje jo dalyje ar arčiau centro esančiuose miegamuosiuose rajonuose, kuriuose senokai sukurta visa socialinė infrastruktūra. Jei gyvensite bute, jums nereikės rūpintis laiptinės apšvietimu ir jos valymu, stogo remontu, nereikės nukasti sniego nuo šaligatvio – visa tai ir daugybė kitų daugiabučio ir jo aplinkos priežiūros darbų yra namą administruojančios įmonės rūpestis.
 
Tačiau už šiuos privalumus teks „susimokėti“ – susitaikyti su tuo, kad neretai teks „dalyvauti“ kaimynų už sienos ar viršutiniame bute gyvenime: žinosite, kokias laidas jie žiūri, girdėsite sklindančią muziką, garsesnį pokalbį ir šuns lojimą, o gal net žinosite, ką kaimynai verda pietums… O kiek kartų per karantiną negalėjote dirbti, nes į prastovą išleisti kaimynai sugalvojo „truputį pasiremontuoti butą“ ir garsas, kai sienose gręžiamos angos, aidėjo per visą laiptinę? Pridėkite nuolatines vietos automobiliui pasistatyti paieškas, ir štai jums visa puokštė buto minusų…
 
NAMO PRIVALUMAS – PRIVATUMAS IR ERDVĖ
 
Jokių triukšmingų bendrų su kaimynais sienų, erdvesnis būstas ir didelis savas kiemas – pagrindinės vertybės, kurios skatina rinktis namą. 7–8 arų sklype galite pasivaikščioti ar ramiai pavakaroti terasoje, galite žaisti badmintoną, golfą, pastatyti krepšinio stovą vaikams ar net įsirengti baseiną. Moderniuose namuose yra visi miestui būdingi patogumai, o kieme visuomet bus vietos automobiliui.
 
Jei pasirinksite vietą, kur gerai išplėtota kelių infrastruktūra, 15–20 km nuo savo namų iki miesto centro įveiksite greičiau nei per 20 minučių, o apie papildomas spūstis piko metu ga lite pamiršti. Spūstys formuojasi ne priemiesčiuose, o pačiame mieste, todėl važiuodami į savo namus priemiestyje apie 80–90 % laiko sugaištate būtent mieste, ir pagaliau ištrūkę iš miegamųjų rajonų likusius kelis kilometrus iki namo priemiestyje dažniausiai įveiksite vos per kelias minutes. Nemanykite, kad patirsite sunkiai įveikiamų nepatogumų, jei turite mokyklinio amžiaus vaikų – juos į mokyklą pavėžės geltonieji autobusai, kurie iš esmės išsprendžia šią problemą. Be to, daugumą kvartalų galima pasiekti viešuoju transportu.
 
Gyvenimas nuosavame name taip pat turi trūkumų. Patirsite nemažai nepatogumų, jei įsikursite kvartale, kuris plėtojamas chaotiškai, kurio plėtotojas nepasirūpino inžinerinėmis komunikacijomis bei infrastruktūra ir kt. Patirtis rodo, kad tokie kvartalai daug metų skendi tamsoje, o gyventojai klampoja per purvą. Be to, jei namus būsimieji gyventojai savo sklypuose statosi patys, o ne patiki tai padaryti kvartalo plėtotojui, kuris juos pastatys maždaug tuo pačiu metu, galite ilgam atsidurti kaimyno statybų aikštelėje – yra daugybė priežasčių, dėl kurių namo statybą jis gali atidėti, bet rezultatas bus tas pats: riogsantys griaučiai, krūvos statybinių medžiagų arba vešinčios piktžolės. Ir tai gali trukti ne metus ar dvejus, bet 10 ir daugiau metų. Nors apie tai jau pasakojau, pakartosiu: nepatogumų išvengsite, jei įsigysite namą kvartale, kurio plėtotojai pasirūpina kelių asfaltavimu, šaligatviais, gatvių apšvietimu, o dar geriau – gali pasiūlyti rinktis vieną iš kelių skirtingų, bet bendro architektūrinio stiliaus namų kompleksiškai plėtojamame kvartale ir per palyginti trumpą laiką, beveik tuo pačiu metu pastatys ir jūsų, ir kaimynų namus. Būtent tokia yra „Lapino namų“ koncepcija, ir tokių kvartalų yra jau ne vienas, o kai kurie plėtotojai inicijuoja ir naujakurių bendruomenės, kuri bendrai rūpinsis kvartalo gerove, kūrimą.
 
NAMO VERTĖ AUGS
 
Atkreipkite dėmesį – buto ir namo vertė laikui bėgant kinta visiškai kitaip. Maždaug prieš 30 metų namas, pvz., Fabijoniškių ar Baltupių pakraštyje – atokiau nuo mikrorajono socialinės infrastruktūros – buvo namas kaime, o dabar – namas prestižinėje miesto vietoje. Jo vertė auga. O tuo pačiu metu beveik toje pačioje vietoje miegamajame rajone pastatytas butas daugiabutyje, kuris tada atrodė modernus, dabar – eilinis ekonominės klasės butas. Ir taip yra kone visuose miegamuosiuose rajonuose.
 
DVIEJŲ AUKŠTŲ KOTEDŽAS – NE AUKSO VIDURIUKAS
 
Kotedžais paprastai vadinami kelių aukštų dvibučiai ar keliabučiai – tarsi prilipinti vienas prie kito namai su nedidele 2–3 arų sklypo dalimi. Dažniausiai jie būna didesni už butus, jų planas lankstesnis, į jų kainą įtraukiamos automobilių stovėjimo vietos, jų gyventojai turi atskirus įėjimus, mažiau kaimynų, be to, yra nedidelė terasa bei pievelė.
 
Tačiau kotedžai, išskyrus prestižinius, dažniausiai statomi atokiau nuo miesto centro – pakraštyje ar užmiestyje, o jų įrengimas ir apdaila brangesni už buto. Žinoma, dalį administravimo ir remonto išlaidų galima dalintis su kaimynais – kaip ir daugiabutyje, bet prireikus taisyti stogą, inžinerinius įrenginius ar pan., tuo dažniausiai, kaip ir gyvenantiems nuosavame name, teks rūpintis patiems. Ir pievelė kelis kartus mažesnė už kiemą prie namo, tad jūsų erdvė glaudžiai ribojasi su kaimyno sklypeliu – pakaks ištiesti ranką, ir galėsite su juo pasisveikinti.
 
Arti miesto centro esantys kotedžai, pvz., Žvėryne ar Naujamiestyje, kur pro langus matyti Gedimino pilis, yra patrauklūs objektai,tačiau nemanau, kad vidu tiniam ribotą biudžetą turinčiam pirkėjui, besirenkančiam tarp buto ir namo, atokesnėje vietoje esantis kotedžas – geriausias pasirinkimas. Jis pigesnis už namą toje pačioje ar panašioje vietoje tik dėl to, kad perkate ne 7–8 arų, o tik 2–3 arų sklypelį, pastatas dviaukštis, tad bus daug teoriškai naudingo, bet praktiškai nepanaudojamo ploto, o svarbiausia – jūsų ir kaimynų sienos bendros, todėl įsigyjate visus su jais susijusius „malonumus“, kaip ir daugiabutyje.
 
Visa tai, palyginti su namu, leis sutaupyti vos 10–20 % sumos, kitaip sakant, kredito įmoka bankui bus vos keliasdešimt eurų per mėnesį mažesnė. Ar verta dėl tiek aukoti gerokai aukštesnę gyvenimo kokybę? Spręskite patys, bet kai man sako, kad kotedžas – viduriukas tarp buto ir namo, turintis abiejų būstų pliusų, aš atsakau, kad jis susirinko daugiau jų abiejų trūkumų nei privalumų.
 
Kadangi būstą paprastai perkame ne metams ar dvejiems, o mokslininkų prognozės rodo, kad pasaulis ateityje bus kitoks, nei buvo iki pandemijos, ir daugelis toliau dirbsime nuotoliniu būdu, manau, kad pagrindinis kriterijus – rinktis tokį būstą, kuriame gyventi bus patogiausia.
Share on facebook
Dalintis Facebook
Share on twitter
Dalintis Twitter
Share on linkedin
Dalintis LinkedIn

Parašykite mums

+370 655 38 881

Žalgirio g. 90, Vilnius

info@newreal.lt

2019 © Visos teisės saugomos

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką "Sutinku" arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.